Lietuvai jau ne pirmus metus kartojama, kad mūsų visuomenė sensta, o senoliai šalyje yra vieniši ar net primiršti. Senyvo amžiaus žmonių vienišumas pastarosiomis dienomis dar padidėjo. Stebint karantino situaciją jiems kyla baimių ir klausimų, į kuriuos, pasirodo, galima gauti atsakymus neišeinant iš namų.
Pasak Kristinos Čiuželienės, lyderystė – tai gebėjimas kurti idėjas ir jas įgyvendinti. Pokalbis apie mūsų veiklą, ko išsiilgę „Sidabrinės linijos“ pašnekovai, kokiomis savybėmis turėtų pasižymėti asmenys, norintys prakalbinti garbaus amžiaus žmones, kaip noras palengvinti senolių senatvę tapo gyvenimo misija.
Gyvenant karantinos sąlygomis savivaldybėms parengėme trumpą santrauką kuo ir kaip galime prisidėti informuodami vyresnio amžiaus gyventojus apie pandemiją, registruodami jų fizinės pagalbos poreikius ir užtikrindami, kad jie nebus palikti vieni.
Laikykimės rekomendacijų ir nesirkime.
Naujų bendravimo formų karantino metu teks ieškoti visoms amžiaus grupėms. Vilniaus miesto savivaldybė, suprasdama, kad būtinybė apriboti socialinius ryšius gali ypač skausmingai atsiliepti namuose liekantiems senjorams, spręsti problemai telkiasi tuos, kurie tai geriausiai moka – telefoninius pokalbius siūlančią „Sidabrinę liniją“.
Nerimas dėl korona viruso ir jį lydinčios gyventojų saviizoliacijos sparčiai auga. Daugelio mintyse vyrauja „blogiausias scenarijus“, gąsdina viruso plitimo greitis ir mastas. Tačiau visuomenę, ko gero, įaudrina ne tik pati viruso grėsmė, bet ir aplinkoje bei socialinėse medijose sėjama panika ir stresas.
Įtampai dėl koronaviruso Lietuvoje ir pasaulyje toliau augant, pateikiame rekomendacijas senjorams ir jų artimiesiems: kaip riboti susitikimus, bet palaikyti emocinę gerovę ir ryšius su artimaisiais.
Jūratė: „Kai man pristatė mano būsimą pašnekovę, turinčią panašius į mano pomėgius, aš jau džiaugiausi būsimomis smagiomis temomis ir tikėjausi, kad kalbėsimės apie rankdarbius, vaistažoles, dalinsimės receptais, gyvenimo istorijomis, kitais maloniais dalykais. Tačiau išgirdau nusivylusį, pavargusį, labai nelaimingą žmogų. Reikėjo iš naujo mokytis išklausyti, ne tik girdėti, bet ir išgirsti, suprasti, atjausti, atrasti pozityvo, bandyti užkabinti kitas temas, nors kruopelytę to, kas teiktų daugiau šviesos, džiaugsmo, vilties, optimizmo.“
Kartais visi pasijaučiame vieniši. Tačiau vyresnio amžiaus žmonių vienatvė – kiek kitokia, ir ją įveikti gali padėti tik bendravimas.
Paremti
Paremti