Būtų gerai, kad bent vasarą viskas būtų [tik] gerai. Tačiau ir vasarą ištinka gyvenimas: karštis alina sveikatą, sušlubuoja santykiai su artimaisiais, o ir ligos gi neatostogauja. Statistika rodo, kad vasaros depresiją išgyvena kas dešimtas gyventojas. Kaip su visu tuo susidoroti kalbėjomės LRT radijos laidoje „10-12“.
Sausis neretai įvardijamas kaip liūdniausias metų mėnuo. Prabėgus didžiosioms metų šventėms toliau besitęsianti žiema lieka šiek tiek tamsesnė, šaltesnė ir niūresnė. Artimo ryšio su žmonėmis palaikymas, ypač senjorams, turi itin daug įtakos gerai fizinei bei emocinei būsenai. Deja, greitas gyvenimo tempas, karjeros aukštumų siekis ar polėkis keliauti po pasaulį lemia tai, kad bene kas antras suaugęs žmogus jaučiasi vienišas.
Prieššventiniu žiemos laikotarpiu kasdienybė skrieja dar greitesniu tempu, dažną veja didelis darbų kiekis ar kiti suintensyvėję gyvenimo iššūkiai. Tokiomis akimirkomis daugelį žmonių gelbsti mintys, kad gražiausios metų šventės – ne už kalnų, o kartu su jomis atkeliaus poilsis, jaukumas ir šeimyniška idilė. Visgi vieniši, artimo bendravimo stokojantys senjorai šį laiką išgyvena gana sunkiai – šventiniam šurmuly jų vienatvė gali tapti dar aštresne ir skausmingesne.
Nors senjorai gali susidurti su ilgalaikiu nuovargiu arba pervargimu, tai nėra natūrali, su senėjimu pasireiškianti būsena, dėl to labai svarbu suprasti, kas ją sukelia. Ekspertų teigimu, priežasčių daugybė, tačiau jas galima suskirstyti į fizines ir emocines, o dalį susieti su šiltuoju metų laiku.
Lietuvos socialinių mokslų centras atliko mokslinį tyrimą apie vienatvę ir, remiantis tyrimų rezultatais, suformulavo praktines rekomendacijas, kaip galėtume padėti sau ir kitiems, išgyvenantiems vienišumo jausmą.
Kuo ypatingas šis gyvenimo tarpsnis žmogaus gyvenime? Kaip jame būti, gyventi, mėgautis? Kuo jis pranašus prieš kito amžiaus tarpsnius? Kaip nebijoti senti? Kaip pačiam priimti šį neišvengiamą virsmą bei suprasti kitą žmogų, kuris jau įžengęs į sidabrinį amžių? Kaip suprasti, ko iš tiesų trokšta garbaus amžiaus žmonių širdys, nematyti jų tik per ligų, pensijų prizmę. Pokalbis su psichologe Živile Kaniaviene.
Šventės dažniausiai asocijuojasi su džiaugsmingais šeimos bei artimųjų susitikimais, susibūrimais prie bendro stalo ir jaukiais pašnekesiais. Tačiau kai šventinis laikotarpis yra paženklintas gedulo bei vienišumo jausmu, psichologinė pagalba ir galimybė būti laiku išgirstam, yra reikalinga labiau nei bet kada. Suprasdami, kad gedulą išgyvenantiems žmonėms šis laikotarpis tampa itin dideliu iššūkiu, Kaune įsikūrę atsisveikinimo namai „Rekviem“ ir „Sidabrinė linija“ siūlo pagalbą – pokalbius su specialistais ir savanoriais.
Dėl jaučiamos socialinės atskirties ir ilgų tamsių vakarų, į „Camelia“ vaistines užsuka vis daugiau vienišų senjorų. Jie ieško ne tik medicininių prekių, bet ir žmogaus, kuris juos išklausytų, suprastų, patartų. „Camelia“ vaistinių tinklas vaistininkams surengė konsultaciją, kurioje dalijomės patarimais, kaip bendrauti su sunkumų patiriančiais senjorais ir suteikti jiems emocinę paramą.
Artimojo netektį išgyvenantys žmonės pripažįsta, kad tokiomis progomis, kaip Vėlinės, Kalėdos ar šeimos narių gimtadieniai, netekties skausmas suintensyvėja. Anot specialistų, šį sielvartą svarbu išgyventi ir iškalbėti – atsisveikinus su mirusiuoju fiziškai, būtina tinkamai atsisveikinti ir emociškai.
Paremti
Paremti