Sakoma, kad esi jaunas tol, kol dar yra pirmų kartų. „Sidabrinės linijos“ pokalbiais besimėgaujantis senjoras Vytautas puikus įrodymas, kad net sulaukus 92 metų gyvenime dar įvyksta naujų patirčių. Mūsų savanorio Roko dėka Vytautas pirmą kartą gyvenime sulaukė skambučio iš profesoriaus.
Kretingališkė bibliotekininkė Birutė Grybauskienė, šiemet pradėjusi savanoriauti „Sidabrinėje linijoje“, patenkinta pasirinkta nauja veikla. Čia svarbiausia – atjauta vyresnio amžiaus žmonėms ir nuoširdus noras kartu kurti draugišką senatvei Lietuvą. „Norėjau bendrauti su pagyvenusiaisiais, nes savo aplinkoje pastebiu vienišų senjorų ir suprantu šį jausmą“, – kalbėjo ji.
„Sidabrinėje linijoje“ jau dvejus metus savanoriaujantis Rolandas Melkūnas teigia: „Yra tokia knyga „Tavo antras gyvenimas prasideda supratus, kad gyveni tik kartą“. Dabar jau gyvenu antrą gyvenimą.“ Sėkmingas vyras, turintis puikų darbą bei 150 medelių vynuogyną, kiekvieną savaitę savo laiką skiria pokalbiui su vienišais senjorais.
Antrasis įrašas į mano dienoraštį. Praėjusį kartą šnekėjau apie jaudulį prieš savo pirmąjį pokalbį. Nuostabu, kad jau po kelių pokalbio minučių visas jaudulys dingsta ir pašnekovas atrodo, kaip senas pažįstamas. Šiandien rašau šį dienoraščio įrašą jau turėjęs keletą pokalbių.
Ar žinote tą jausmą, kai prieš tam tikrą gyvenimo įvykį jaučiame neapčiuopiamą jaudulį? Ne tokį didelį, kad nemiegotume naktį ar sunku būtų kvėpuoti. Tą tikrą jauduliuką, kuris nevisiškai pastebimas dirbant, tačiau vos tik sustojus pailsėti – jaučiamas didesnis nuovargis nei įprastai ir kažkoks nepaaiškinamas laukimas? Tikiu, kad kiekvienas esame turėję tokį momentą. Tačiau prieš lendant giliau į šį „triušio urvą“, reikia paaiškinti, kodėl pasakoju jums apie tokį, galbūt, ne patį maloniausią jausmą. Leiskite prisistatyti – esu Lukas Tamulynas, „Sidabrinės linijos“ komunikacijos vadovas. Jausmas, apie kurį kalbu mane aplankė visai nesenai, prieš pirmąjį mano pokalbį linijoje.
80-metis Kazys Algirdas Malinauskas yra labai užsiėmęs žmogus, nors ir pensijoje. Viena iš jo veiklų – savanorystė „Sidabrinėje linijoje“. Ponas Kazys Algirdas telefonu kalbasi su vienišais bendraamžiais. Pasakojimas apie jį bei šią geranorišką veiklą – laidoje.
Kristina Čiuželienė LRT Radijo laidoje „Gyvenimo citrinos“ su Lavija Šurnaite pasidalino asmeninėmis „citrinomis“, prieš 13 metų aukštyn kojom apvertusiomis šeimos gyvenimą: nuo kasdienės nežinomybės iki vis stipriau rusenančios vilties, nuo „nieko nesitikėkit ir ruoškitės blogiausiam“ iki begalinio dukros noro gyventi, nuo kovos už pačius mažiausiuosius iki pagalbos patiems vyriausiesiems.
Aktorė Vaiva Mainelytė, filmuodamasi „Sidabrinės linijos“ kampanijoj „Pokalbiai senjorams“, pakartojo ne kartą: reikia būti optimistais. Nors ir pripažino ją kalbinusiai laidų vedėjai Nomedai Marčėnaitei – ne kiekviename gyvenimo etape pačiai buvo lengva tą priesaką išpildyti. Tada ypač padėdavo pokalbiai su galinčiais išklausyti, paguosti ir kartu pasijuokti, rašoma „Sidabrinės linijos“ pranešime žiniasklaidai.
Profesorius Vytautas Landsbergis neįsivaizduoja savęs skambinančio į „Sidabrinę liniją“. „Aš galiu sau paskambinti. Pakalbu su savimi“, – paaiškino duodamas interviu Nomedai Marčėnaitei, kūrusiai „Sidabrinės linijos“ socialinę kampaniją „Pokalbiai senjorams“. Bet pripažino – toks uždarumas jam yra ir praradimas: juk kiekvienas paskambinimas ir pokalbis atneša gyvybės, sukuria džiaugsmą ir primena, kad esi reikalingas.
Paremti
Paremti