Naujienos

„Sidabrinėje linijoje“ savanoriaujantis Rokas Blinkevičius gyvenime veikti tikrai turi ką – didelė šeima, vaikų būreliai, namai, intensyvus darbas farmacijos srityje, tėvai ir uošviai, kuriuos, esant galimybei, stengiasi aplankyti kuo dažniau, laisvalaikis, pomėgiai... Tačiau šalia viso to laiko visada atsiranda ir savanorystei. Tai trunka jau ilgiau nei dvejus metus, o  ir pašnekovą kalbina nebe pirmą.

Eglė Vaitkevičienė: „Koks nenusakomas jausmas žinoti, kad senjoras laukia tavo skambučio, kad po mūsų pokalbio jam tampa ant širdies lengviau. Laiko tam tikrai gali atrasti kiekvienas“. Pokalbis su 18-os vaikų mama, verslininke, filantrope ir mūsų savanore. 

Mūsų mylima pašnekovė p. Saigūnė iš Biržų švenčia 90-metį. Tautodailininkė, mokytoja, „Kiemėnų kronikų“ ir kitų knygų autorė, buvusi chorvedė, Trečiojo amžiaus universiteto dekanė ir Pagyvenusių žmonių bendrijos tarybos narė, o prieš kurį laiką – ir „Sidabrinės linijos“ reklamos veidas; visus titulus ir veiklas vargu bau ar išvardinsime. Ši elegantiška dama tiesiog nepamainomas pavyzdys, kaip iki garbaus amžiaus išlikti tokiai gyvybingai.

Vasarį visą pasaulį šokiravo karas Ukrainoje. „Sidabrinės linijos“ pašnekovei poniai Alvilinai šie išgyvenimai dar stipriau sugėlė širdį, nes istoriniai įvykiai labai susiję ir su kelis amžius siekiančia šeimos istorija. Jos protėviai, gyvenę dabartinės Ukrainos teritorijoje, dėl tuo metu vykusių karų buvo priversti pasitraukti ir įsikurti Lietuvoje. Šiandien viename iš paveldėto dvaro pastatų esančiame Alvilinos bute jau trečią mėnesį gyvena ukrainiečių šeima.

Pokalbiai su „Sidabrinės linijos“ pašnekovais gali būti patys netikėčiausi, griaunantys bet kokius mūsų turimus stereotipus apie vyresnio amžiaus žmones ar savanorystę. Paskaitykite mūsų savanorės Sandros Žirgutienės pirmojo pokalbio įspūdžius ir tegul jūsų šypsena sugriauna dar ne vieną stereotipą. 

„Trejus metus gyvenu vienas ir esu uždaras, tačiau pasiilgtu draugiško pokalbio su kitu žmogumi. Taip gera bent valandą kitoje telefono pusėje girdėti balsą, todėl skambučio dieną jaučiuosi daug ramiau, nei kitomis dienomis. Ir daugiau šypsausi“, – pasakoja senjoras Juozas. Jis – vienas iš daugelio, kurie nusprendė kreiptis į „Sidabrinę liniją“, siūlančią nemokamus draugystės pokalbius, emocinę ir informacinę pagalbą vyresnio amžiaus žmonėms.

Kalbėtis apie netektį ir mirtį sudėtinga – dažnu atveju mūsų kultūroje ši tema vis dar pridengta tabu nuostata, kai skausmą dėl artimojo netekties stengiamasi išgyventi savyje. Tačiau specialistai pastebi, kad įpročiai keičiasi – vis daugiau žmonių suvokia, kad išsikalbėjus ir išsakius netektį lydinčius jausmus prasideda gijimo procesas.

Regis, žmonės to tik ir telaukė – kad pasibaigtų karantinas. Ir pasipylė bendruomeniniai renginiai: susitikimai su meno kolektyvais, edukaciniai užsiėmimai ir kvietimai gyvai susipažinti su organizacijų veiklomis ar savanorystės galimybėmis. „Sidabrinės linijos“ savanoriai šiauliečiai Viktorija ir Paulius balandžio 15-ąją įgyvendino savo svajonę: kartu su folkloro ansambliu „Sidabrine gija“ Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje surengė romansų vakarą vyresnio amžiaus šiauliečiams, įtraukė į veiklą kitus linijos savanorius bei per rekordiškai trumpą laiką surado vietos įmones, padėjusias įgyvendinti šį sumanymą. Kaip gimė renginio idėja, ko „Sidabrinės linijos“ savanoriai išmoko bei kokius iššūkius įveikė – kviečiame skaityti interviu su VIKTORIJA TARASOVAITE ir PAULIUM BRINIUM.  

Prasidėjus karui Ukrainoje statinių priežiūros ir inžinerinių sprendimų įmonių grupės „Civinity“ atstovai sako sulaukiantys klientų skambučių, susijusių ne tik su įvairiais pastato inžinerinių sistemų gedimais, atsiradusiais trukdžiais ar netikslumais, bet ir užklausų su kuo pasidalyti savo nerimu. Reaguodama į situaciją įmonių grupė pradeda bendradarbiavimą su „Sidabrine linija“, kuri garbaus amžiaus bendrovės klientams suteiks emocinę pagalbą ir pristatys reguliarių pokalbių su bendraminčiais galimybę.