Ar pamenate tą visą kūną suvirpinantį pirmojo pasimatymo jaudulį? Širdis tuomet, rodos, iššoks iš krūtinės, keliai linksta, delnais upeliai srūva lyg sunkų fizinį darbą dirbtume. Pas mus „pirmųjų pasimatymų“ gausu kiekvieną mėnesį. Tik jie vyksta telefonu. Nuostabia vieno tokio pasimatymo istorija pasidalino mūsų savanorė Renata.
Viena iš „Sidabrinės linijos“ komandos kasdienių veiklų – ne tik priimti senolių ir būsimųjų savanorių skambučius, padėti jiems susiderinti pokalbių laiką, bet ir kasdien klausti jau esamų savanorių, kaip jiems sekasi, kuo gyvena, kaip jaučiasi. Šios dienos pokalbis – su Ieva Badaukyte, kuri „Sidabrinėje linijoje“ savanoriauja jau beveik metai. Ievos pašnekovė Liuda liepos 3-ąją šventė 90-ies metų sukaktį, bet, anot Ievos, amžius nieko nereiškia – pokalbiai su šia senole visada kupini šviesos.
Nors senjorai gali susidurti su ilgalaikiu nuovargiu arba pervargimu, tai nėra natūrali, su senėjimu pasireiškianti būsena, dėl to labai svarbu suprasti, kas ją sukelia. Ekspertų teigimu, priežasčių daugybė, tačiau jas galima suskirstyti į fizines ir emocines, o dalį susieti su šiltuoju metų laiku.
„Jei ši iniciatyva taptų užkrečiama kaip virusas, dėl to būtų tik geriau – turėtume daugiau sveikesnių, laimingesnių bei mažiau vienišų žmonių“, – sako akcijos #Judėkirpadėk idėjos autorius Paulius Galminas, pažangiųjų medicinos technologijų bendrovės „Moog“ („Viltechmeda“) programinės įrangos testuotojas. Savo kolegas judėti ir simboliškai tarpusavyje pasivaržyti Paulius pirmąkart pakvietė prieš ketverius metus, tad šiemet bendrovėje „Moog“ akcija #Judėkirpadėk vėl startavo, jau ketvirtąjį kartą.
Kviečiame aktyvias ir socialiai atsakingas įmones prisijungti prie mūsų vasaros iššūkio #judėkirpadėk ir visą likusią vasarą sportuoti atsakingai.
Tęsiasi 2022-ieji – Savanorystės metai. Jie buvo paskelbti siekiant pažymėti savanorystės įteisinimo Lietuvoje dešimtmetį, norint atkreipti dėmesį į visuomenės įsitraukimo į savanorišką veiklą svarbą ir savanorių indėlį prisidedant prie COVID-19 pasekmių suvaldymo.
Kalbinant savanoriavusius žmones arba įstaigų, priimančių savanorius, atstovus, koordinatorius, vis plačiau veriasi vaizdas apie tai, kokių įvairių yra savanoriavimo formų, būdų. Savanoriauti galima net ir telefonu. Pokalbis apie tai – su viena iš „Sidabrinės linijos“ steigėjų Kristina Čiuželiene.
Lietuvos socialinių mokslų centras atliko mokslinį tyrimą apie vienatvę ir, remiantis tyrimų rezultatais, suformulavo praktines rekomendacijas, kaip galėtume padėti sau ir kitiems, išgyvenantiems vienišumo jausmą.
Birželio mėnesį minime savo veiklos sukaktį. Šiemet – jau 6-ąją. Per visus šiuos metus „Sidabrinė linija“ neatskiriama gyvenimo dalimi tapo jau daugiau nei 5 tūkst. senjorų, o bendras pokalbių minučių skaičius jau pasiekė Lietuvos gyventojų skaičių.
„Sidabrinėje linijoje“ savanoriaujantis Rokas Blinkevičius gyvenime veikti tikrai turi ką – didelė šeima, vaikų būreliai, namai, intensyvus darbas farmacijos srityje, tėvai ir uošviai, kuriuos, esant galimybei, stengiasi aplankyti kuo dažniau, laisvalaikis, pomėgiai... Tačiau šalia viso to laiko visada atsiranda ir savanorystei. Tai trunka jau ilgiau nei dvejus metus, o ir pašnekovą kalbina nebe pirmą.
Paremti
Paremti