Naujienos

Lietuvoje švelnėjant karantino sąlygoms, o vyresnio amžiaus žmonių – pažeidžiamiausios visuomenės grupės – izoliaciją rekomenduojant tęsti kol kas neapibrėžtam laikotarpiui netgi karantinui pasibaigus, jų emocinės pagalbos skambučiai „Sidabrinėje linijoje“ pasiekė beprecedentį lygį. 

Kol likusi visuomenės dalis jau gali džiaugtis darbą atnaujinusiomis lauko kavinėmis ir įvairiomis paslaugomis, vyresnio amžiaus žmonės, kaip pažeidžiamiausia COVID–19 grupė, ir toliau priversti gyventi karantino sąlygomis.

Karantino metu senjorų psichologinės pagalbos linija „Sidabrinė linija“  fiksuoja septynis kartus išaugusį srautą skambučių, susijusių su koronavirusu, pandemija ir panašiais klausimais. Medicinos psichologė Justina Belevičienė karantino metu visiems gyventojams, ne tik senjorams, siūlo tris būdus, kaip pasirūpinti savo psichologine sveikata.
 

Geriausių projektų konkursuose dalyvauja žmonės, siekiantys laimėti, o laimėtojai traukia laimėtojus – iš to gimsta naujos partnerystės ir projektai juda pirmyn.

Apie bendrąsias „Sidabrinės linijos“ veiklos tendencijas karantino laikotarpiu ir patarimus kaip tvarkytis su nerimu.  

Žmogaus emocinei sveikatai įtakos turi daug veiksnių, dažnai nepriklausančių nuo amžiaus. Pastaruoju metu dauguma mūsų visuomenės narių yra vienaip ar kitaip paveikti  pasaulinės sveikatos krizės, susijusios su koronavirusu. 

Naujausi tyrimai rodo, kad Lietuvos žmonės pastarosiomis savaitėmis išgyvena neigiamų emocijų šuolį. Beveik pustrečio karto išaugo nerimą jaučiančių gyventojų, dvigubai padidėjo liūdesį išgyvenančių šalies žmonių skaičius. Draudimo bendrovė „Gjensidige“, reaguodama į jų atskirtį karantino metu, pokalbių linijai „Sidabrinė linija“ skiria 10 tūkst. eurų pagalbą. 

Lietuvoje paskelbtas karantinas palietė visų mūsų gyvenimus. Projekto „Sidabrinė linija“, buriančio garbaus amžiaus žmones, įkūrėjo Mariaus Čiuželio teigimu, karantinas dar labiau išryškino žmonių poreikį bendrauti, o senjorų skambučių kovo mėnesį linija sulaukė septynis kartus daugiau. Ką šiuo metu išgyvena vyresnio amžiaus žmonės ir kaip galėtume pradžiuginti savo tėvus, senelius, nelankydami jų per karantiną?

Lietuvai jau ne pirmus metus kartojama, kad mūsų visuomenė sensta, o senoliai šalyje yra vieniši ar net primiršti. Senyvo amžiaus žmonių vienišumas pastarosiomis dienomis dar padidėjo. Stebint karantino situaciją jiems kyla baimių ir klausimų, į kuriuos, pasirodo, galima gauti atsakymus neišeinant iš namų.