Lietuvoje paskelbus karantiną, socialinius tinklus užplūdo kvietimai jungtis prie įvairių savanorysčių, skirtų tiems, kam pagalbos reikia labiausiai. Mano laimei, dar prieš man užsiblokuojant feisbuko sienos įrašus nuo nepakeliamo kiekio „svarbiausios“ informacijos, suspėjau perskaityti kelis draugų įrašus jau apie pačias savanorysčių patirtis. Akys užkliuvo už dviejų įrašų – abu buvo apie savanorystę „Sidabrinėje linijoje“, kuri skirta vienišumą, atskirtį, bendravimo trūkumą patiriantiems vyresnio amžiaus žmonėms.
Daugiau nei 20 000 pokalbių valandų per 50 veiklos mėnesių – tiek „Sidabrinėje linijoje“ vyresnio amžiaus pašnekovai praleido kartu su savanoriais ir kitais bendraminčiais jų dalindamiesi atsiminimais, įspūdžiais, aktualijomis ar išgyvenimais. Prie to jau dvejus metus prisideda ir „Sidabrinėje linijoje“ savanoriaujanti Jolanta. Nors ji pati apie laiką savanorių gretose atsiliepia kukliai, tačiau jo pakako užsimegzti ne vienai draugystei.
Kasdien mus pasiekia vis daugiau informacijos apie naujas COVID-19 aukas ir didėjantį sergančiųjų skaičių. Todėl patys imame nerimauti dėl ateities ir galvoti apie artėjančią antrąją pandemijos bangą. Labai svarbu ne tik kritiškai vertinti informacijos šaltinius, bet ir patiems rasti būdų kaip ramiau reaguoti į visuotinę paniką.
Balandžio pabaigoje kvietėme prisijungti prie „Kurk Lietuvai“ kartu su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija vykdomo projekto „Socialinis receptas“: vyresnio amžiaus žmonių ir negalią turinčių žmonių atskirties mažinimas, dalyvauti apklausoje, teikti savo siūlymus ir idėjas. Projekto tikslas – didinti vyresnio amžiaus žmonių ir negalią turinčių žmonių socialinę integraciją, remiantis efektyviomis kultūros ir sveikatos sektorių bendradarbiavimo formomis. Šiandien džiaugiamės ir dalinamės rezultatais.
Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje, vėl atvėrusia duris įvairiausiems renginiams, įvyko mokymai „Sidabrinės linijos“ savanoriams. Juose dalyvavo trys dešimtys žmonių (daugiausia – Marijampolės trečiojo amžiaus universiteto klausytojų), jau turinčių didesnės ar mažesnės patirties šioje kilnioje veikloje. Apie „Sidabrinę liniją“ veikiausiai girdėjo ne vienas, o kiek ir kas naudojasi jos paslauga, kaip tai veikia?
Popandeminiu ir pasirengimo naujai viruso bangai laikotarpiu ypač svarbu rūpintis vyresnio amžiaus asmenų emocinės ir psichologinės gerovės palaikymu. Kadangi vyresnio amžiaus žmonės bei sergantieji lėtinėmis ligomis yra labiausiai pažeidžiama gyventojų grupė, turinti didelę sunkių komplikacijų riziką užsikrėtus koronavirusu, šioms gyventojų grupėms rekomendacijos ypatingai saugotis ir toliau išlieka. Remdamiesi Lietuvos ir pasaulio sveikatos apsaugos institucijų bei „Sidabrinės linijos“ karantino laikotarpio sukaupta patirtimi, teikiame rekomendacijas, padėsiančias rūpintis vyresnio amžiaus gyventojų emocinės ir psichologinės gerovės palaikymu.
Karantinas Lietuvoje pratęstas iki birželio 16 dienos, bet kaskart vis labiau lengvinamas jo režimas. Po kelių sąstingio mėnesių jaunesnė visuomenės dalis gali džiaugtis darbą atnaujinusiomis lauko kavinėmis ir įvairiomis paslaugomis. Tačiau vyresnio amžiaus ir lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims ir toliau rekomenduojama vengti socialinių kontaktų, todėl neretam jų paguoda tapo pokalbiai su bendraminčiais telefonu.
Ar tikrai įsivaizduojame, ką reiškia neturėti galimybės matyti? Mąstant apie tai kyla daug klausimų: kaip susitaikyti, nepalūžti, kaip gyventi? Atrodo, kad su regėjimu prarandame beveik viską. O štai kalbinamas „Sidabrinės linijos“ savanoris Ričardas iš Mažeikių spindi ramybe, smalsumu, pozityvumu ir dar kitiems suteikia įkvėpimo priimti likimą bei išmokti gyventi savo gyvenimą su šypsena.
Pavasaris visada vilioja žmones, ypatingai šiais metais, kai koronaviruso uždaryti karantine pajutome, kokį džiaugsmą teikia bendravimas, kasdieninis susitikimas su kaimynu, rankos paspaudimas, artimo apkabinimas, anūko priglaudimas, netikėtas draugo vizitas. Viso to tenka atsisakyti, o gamtos atgimimu džiaugtis pro langą žvelgiant į žydinčias vyšnias, tulpių liepsneles, besiliejančią žalumą. Vienatvė labai sunki vienišiems senjorams, kurie ir netolimoje praeityje bendravimo pasirinkimu ar gausa nebuvo apdovanoti.