Iš kur pasisemti optimizmo, jėgų ir tikėjimo, kai pastarosiomis savaitėmis gyvename lyg iš naujo mokydamiesi tarti žodį „karas“? Jaukinamės jau ne filmuose matytus vaizdus ar knygose užfiksuotus memuarus ir stengiamės „kažkaip gyventi įprastą gyvenimą“. Šiomis akimirkomis naujoje šviesoje ir „Sidabrinės linijos“ idėja nušvinta – kurdami draugišką senatvei šalį ir skatindami senjorus sugrįžti į aktyvų visuomeninį gyvenimą, jaučiame, jog būtent jie gali būti mūsų visų įkvėpėjais ir ramsčiais sunkią akimirką.
Prieš kurį laiką pradėjome gražią tradiciją: organizacijoms, prisidedančioms prie senjorų draugystės pokalbių, ne šiaip padėkojame, o duodame „namų darbų“. Jų prašome pasidalinti paslaptimi apie sprendimo pagelbėti senoliams motyvus ir klausiame, kaip organizacijos žmonės mato senjorų vienišumo problemą.
Savanorystė. Su kuo dera šis kulinarinis šedevras ir kada jis valgomas: pusryčiams, pietums ar vakarienei? O gal tik esant ypatingai progai išdrįstame jo paskanauti? Būtume teisūs savanorystę Lietuvoje prilygindami „egzotiniam“ patiekalui, kuris dar ieško savo mylėtojų, nes savanoriškoje veikloje vis dar dalyvauja mažiau nei penktadalis mūsų šalies gyventojų. Savanorystės veiklų ir patirčių įvairovė tokia pat spalvinga kaip ir ją supantys mitai.
Kuo ypatingas šis gyvenimo tarpsnis žmogaus gyvenime? Kaip jame būti, gyventi, mėgautis? Kuo jis pranašus prieš kito amžiaus tarpsnius? Kaip nebijoti senti? Kaip pačiam priimti šį neišvengiamą virsmą bei suprasti kitą žmogų, kuris jau įžengęs į sidabrinį amžių? Kaip suprasti, ko iš tiesų trokšta garbaus amžiaus žmonių širdys, nematyti jų tik per ligų, pensijų prizmę. Pokalbis su psichologe Živile Kaniaviene.
Janina Birutė apie tikrą draugystę kalba tarsi apie mitologinę liaudies pasaką ir vadina ją aukso obuoliu. Kaip geroji pasakų veikėja – drąsina žengti žingsnį į bendravimą ir nebijoti atvirumo.
„Kartais atrodo, kad pamirštu žmonių kalbą. Jei numirčiau, niekas gerą savaitę manęs neatrastų...“ Kiek Lietuvoje yra taip besijaučiančių vyresnio amžiaus žmonių? Galima ne tik nuspėti. Šie vieno iš daugelio „Sidabrinės linijos“ pašnekovų ištarti žodžiai tik patvirtina daugybę atliktų tyrimų, kurie skatina telktis bendriems darbams socialinės politikos formuotojus, nevyriausybines organizacijas bei kiekvieną visuomenės narį.
Ar kada bandėte pajusti pokalbio skonį? Atradimas! – pokalbiai gali būti skanūs ir atgaivinantys šeimų kulinarines tradicijas. Dvi moterys – senolė ir jos pašnekovė, „Sidabrinės linijos“ savanorė Renata Šniolienė, – atrado joms abiem artimą pokalbių temą – maistą. Pasikalbėjimuose pirmoji atgaivino ir dalinosi prisiminimais bei aplinkybėmis, kaip gimė ypatingas patiekalas – bulvių ir varškės bandutės, o antroji, atidžiai užrašiusi receptą, ėmė ir pagamino jas. Kviečiame skaityti Renatos pasakojimą apie savanorystę „Sidabrinėje linijoje“ ir šios veiklos paskatintus kulinarinius eksperimentus.
Vienišų senjorų psichinės sveikatos klausimas – aktuali ir vis dar neišspręsta problema. „Sidabrinės linijos“ skambučių centro vadovės Kristina Čiuželienė „Ateities kartai“ pasakojo apie gydančią pokalbių galią. Nepagailėkime senjorams savo laiko, dėmesio ir išklausymo.
Šių senolių išminties perlus taupėme ypatingai progai. Metų pabaiga, kai apmąstome praėjusio laikotarpio įvykius, kai grįžtame prie klausimų apie gyvenimą bei vertybes – tinkamiausias laikas pasidalinti jų žodžiais.
Paremti
Paremti