Kaip įveikti vienišumą? aa+

Net pusė Lietuvos gyventojų (50,7 proc.) išgyvena vidutinio lygmens vienišumą, maždaug trečdalis (35,9 proc.) nepatiria vienišumo. Likę 13,4 proc. kenčia nuo gilaus vienišumo.

Lietuvos socialinių mokslų centras atliko mokslinį tyrimą apie vienatvę ir, remiantis tyrimų rezultatais, suformulavo praktines rekomendacijas, kaip galėtume padėti sau ir kitiems, išgyvenantiems vienišumo jausmą. 

Subjektyviai patiriami vienišumo išgyvenimai nepatenka į moksliniuose tyrimuose įprastai naudojamus vienišumo apibrėžimus. Apibrėžiant vienišumą, mokslininkės siūlo akcentuoti ryšio trūkumą, įtraukiant egzistencinę, psichologinę ir socialinę dimensijas: nemalonus sutrikusio ryšio su Visata/Dievu, su savimi, aplinkiniais žmonėmis ir/ar platesne visuomene jausmas, įskaitant internalizuotas socialines/kultūrines normas.

Vienišumo patyrimą lydi įvairios negatyvios emocijos: bazinės emocijos (baimė/ nesaugumas, liūdesys, pyktis) ir antrinės emocijos (kaltė, gėda). Ilgainiui neigiamos emocijos perauga į ilgalaikes negatyvias jausmines būsenas: depresiją, nerimą, apatiją, nelaimingumą, kančią, tuštumos jausmą.

Užsitęsęs vienišumas gali turėti didelį neigiamą poveikį sveikatai ir gerovei, todėl intervencijos, sprendžiančios vienišumą, turėtų sutelkti dėmesį į socialiai izoliuotus asmenis ir būti nukreiptos į vienišumą lemiančius veiksnius, kuriuos galima keisti. Susipažinkite su praktinėmis rekomendacijomis, kaip pagerinti asmenų, patiriančių vienišumą, situaciją ir tobulinti jiems teikiama pagalbą Lietuvoje.

Mokslinio tyrimo projekto vadovė – dr.Margarita Gedvilaitė-Kordušienė.

Praktinės rekomendacijos kaip įveikti vienišumą