Kaip padėti emocinę krizę išgyvenančiam žmogui? aa+

Dėl jaučiamos socialinės atskirties ir ilgų tamsių vakarų, į „Camelia“ vaistines užsuka vis daugiau vienišų senjorų. Jie ieško ne tik medicininių prekių, bet ir žmogaus, kuris juos išklausytų, suprastų,  patartų. „Camelia“ vaistinių tinklas vaistininkams surengė konsultaciją, kurioje dalijomės patarimais, kaip bendrauti su sunkumų patiriančiais senjorais ir suteikti jiems emocinę paramą. 

„Į vaistinę užsuka vis daugiau senjorų, ieškančių pokalbių draugo, kuris išklausytų ir paguostų. Senoliai pasakoja apie savo jaunystę, kasdienius rūpesčius ir išgyvenimus, kankinančią nežinią, ar kas nors pasirūpins jais, kai patys negalės to padaryti. Senjorams visada norime padėti, bet kartais nežinome, kaip geriausiai tai padaryti“, – pasakoja „Camelia“ vaistininkė Greta Šimkė.  

Išskirtinis dėmesys senjorų gyvenimo kokybei 

„Camelia“ vaistinių tinklą valdančios „Nemuno vaistinės“ generalinė direktorė Aušra Budrikienė sako, kad senjorų gyvenimo kokybės gerinimas ir sveikatos priežiūrai reikalingų prekių prieinamumas – vieni iš pagrindinių „Camelia“ vaistinių tinklo tikslų. 

„Šių užsibrėžtų tikslų siekti padeda senjorų prekių krepšeliui nuolatos taikomos nuolaidos, leidžiančios sutaupyti pinigus, kuriuos būtų galima skirti kitoms būtinosioms reikmėms. Tačiau puikiai suprantame, kad gyvenimo kokybė yra tiesiogiai susijusi ne tik su finansine gerove, bet ir su emocine sveikata, todėl norime padėti sunkumų patiriantiems senjorams, suteikdami emocinę paramą, kai to prireikia. Kad vaistininkai šią paramą galėtų suteikti profesionaliai, surengėme jiems konsultaciją, kurią vedė mūsų partnerės „Sidabrinės linijos“ atstovai“, – teigia A. Budrikienė.

Ji priduria, kad „Sidabrinės linijos“ surengtų mokymų metu vaistininkai ugdė įgūdžius, leisiančius ne tik suteikti emocinę paramą sunkumų patiriantiems senjorams, bet ir padėti sau. Tai, anot A. Budrikienės, ypač svarbu, nes vaistininkai patiria didelį emocinį krūvį, kuris neigiamai gali paveikti jų darbą ir asmeninį gyvenimą. 

„Pasitaiko atvejų, kai į vaistinę užsukę senjorai būna pikti, susierzinę, todėl tenka „sugerti“ jų neigiamas emocijas, kurios neišvengiamai paveikia asmeniškai“, – pasakoja „Camelia“ vaistininkė G. Šimkė.  

Kokius senjorų poreikius atskleidžia stiprios emocijos? 

„Sidabrinės linijos“ psichologė Živilė Kaniavienė vaistininkus pakvietė įsijausti į senėjančio žmogaus būseną ir jausmus.

„Stereotipiškai esame linkę manyti, jog vyresnio amžiaus asmenys tiesiog mėgsta skųstis be priežasties. Vis dėlto, polinkį išreikšti neigiamas emocijas sukelia paprastas žmogiškas noras būti išklausytais ir pastebėtais kitų žmonių.“

„Svarbu yra suprasti, jog senėdamas žmogus patiria vis daugiau baimių, susijusių su prastėjančia fizine sveikata, finansine padėtimi, nežinomybe dėl ateities. Pati didžiausia baimė – prarasti savarankiškumą ir tapti priklausomu nuo kitų žmonių. Netikėtas emocijas sukelia ir somatinės ligos, kurių senyvame amžiuje netrūksta. Kaip matome – senyvo amžiaus žmonės turi daugybę priežasčių jausti vidinę įtampą. O ši, kaip žinia, pasireiškia padidėjusiu emociniu jautrumu ir stipresnėmis reakcijomis į aplinkinius žmones. Tik suprasdami gilumines jautrumo ir noro pasikalbėti priežastis, galėsime empatiškiau ir su didesne atjauta reaguoti į jų elgesį ir palaikyti emociškai“, – dalinosi žiniomis psichologė.

Nuoširdaus bendravimo ir emocinio palaikymo svarba

Emocinius išgyvenimus patiriančiam žmogui reikia ne patarimų ar konkrečios pagalbos, bet galimybės išsikalbėti, išreikšti sunkius jausmus ir atsikratyti pečius slegiančios emocinės įtampos. Todėl labai svarbu, kad klausantysis tų jausmų neneigtų ir nemenkintų, priešingai – pademonstruotų nuoširdų rūpestį ir supratingumą. 

„Žmogiškas ryšys padeda pasijusti svarbiu ir reikalingu. Tai ypač svarbu senjorams, kurie dažnai yra linkę manyti, kad jie jau niekam nerūpi. Emocinius išgyvenimus patiriančiam žmogui reikia ne patarimų, bet galimybės išsikalbėti. Taip tarsi nukrinta pečius slegianti emocinė įtampa. Svarbu nepersistengti – klausantis tų jausmų neneigti ir nemenkinti. Nustebsite, tačiau vien tik pademonstravus nuoširdų rūpestį ir supratingumą, išgyvenimus patiriančiam žmogui sumažinsite įtampą, padėsite susigrąžinti prarastą vidinę pusiausvyrą ir pajusti palengvėjimą“, – pasakoja Ž. Kaniavienė.

Norint padėti kitiems, reikia išmokti pasirūpinti savimi

Vaistininkų kasdienybė sąlygoja, jog daugiau nei pusdienį jie praleidžia bendraudami su klientais, išklausydami įvairių – jaunesnių ir vyresnių – žmonių poreikius bei nusiskundimus. Tad iš kur pasisemti tos vidinės energijos, kad jos užtektų palaikyti emociškai kitus žmones? „Sidabrinės linijos“ savanorių koordinatorė Ieva Čerbulėnienė pabrėžė, jog norint padėti kitiems, pirmiausia reikia išmokti pasirūpinti savimi.

„Asmeninius psichologinio balanso resursus išnaudojame dirbdami ar spręsdami kasdienius rūpesčius. Juos papildyti galime užsiimdami asmenine psichohigiena – stebėdami savo emocijas, jas analizuodami ir neleisdami neigiamiems išgyvenimams pernelyg ilgai užsibūti. Tik išmokę pasirūpinti savo emocine gerove, galėsime padėti atgauti vidinę pusiausvyrą tiems, kurie ieško paguodos, supratimo ir išklausymo“, – nepamiršti pasirūpinti savimi vaistininkus skatino „Sidabrinės linijos“ savanorių koordinatorė Ieva.

„Konsultacijos metu „Sidabrinės linijos“ atstovių išsakyti patarimai buvo labai naudingi. Esu tikra, kad jie padės mums, vaistininkams, dar geriau pasirūpinti senjorais ir jų emocine gerove. O dabar ir patys žinodami „Sidabrinės linijos“ nemokamą telefono numerį 8 800 800 20, galėsime juo pasidalinti ir su senjorais: patarti paskambinti ir gauti profesionalią emocinę pagalbą arba galimybę susirasti nuolatinį pokalbių draugą“, – vykusią konsultaciją ir prasidėjusio bendradarbiavimo naudą įvertino „Camelia“ vaistininkė G. Šimkė.

Tiki bendradarbiavimo prasmingumu

„Camelia“ vaistinių tinklas gruodžio mėnesį kartu su M. Čiuželio labdaros ir paramos fondu, vykdančiu „Sidabrinės linijos“ projektą, ėmėsi bendrų iniciatyvų didinti tiek vaistininkų, tiek ir visuomenės psichikos sveikatos raštingumą, siekdami toliau gerinti senjorų gyvenimo kokybę ir padėti jiems spręsti kilusias problemas. 

Lietuvoje vis dar yra daugybė vyresnio amžiaus žmonių, kurie nežino apie galimybę gauti emocinę ir psichologinę pagalbą, nedrįsta pripažinti esą vieniši ar ryžtis pokyčiams.