Prieš Vėlines netekties skausmas suintensyvėja: kaip išgyventi gedulo periodą aa+

Artimojo netektį išgyvenantys žmonės pripažįsta, kad tokiomis progomis, kaip Vėlinės, Kalėdos ar šeimos narių gimtadieniai, netekties skausmas suintensyvėja. Anot specialistų, šį sielvartą svarbu išgyventi ir iškalbėti – atsisveikinus su mirusiuoju fiziškai, būtina tinkamai atsisveikinti ir emociškai.

Mirtis yra natūrali gyvenimo dalis, tačiau tai nereiškia, kad žmogui lengva ją priimti ir su ja susitaikyti. Natūralu, kad artėjant lapkričio 1-ajai, užplūsta prisiminimai apie išėjusius artimuosius, tai, dažnu atveju, sukelia liūdesį, nerimą ar netgi kaltės jausmą. Natūrali žmonių reakcija į mirtį ir su ja susijusias temas yra vengimas.

Živilė Kaniavienė, „Sidabrinės linijos“ psichologė, pritaria, kad gedėjimas yra išgyvenamas individualiai, jokios rekomendacijos ir standartai, kiek laiko žmogus turėtų gedėti bei kalbėti apie netektį negalioja.

„Kaip mūsų patirtis bendraujant su senoliais ir juos konsultuojant rodo – gedėjimas užtrunka. Vieni gali gedėti metus, kiti – dvejus ar dar ilgiau. Išlieka tikimybė susidurti ir su slegiančiu, užsitęsusiu gedėjimu, kai sielvarto ilgą laiką nepavyksta įveikti. Tai neigiamai veikia kasdienę žmogaus rutiną, gyvenimo kokybę ir netgi fizinę savijautą“, – kalba specialistė.

Būti išklausytam

Anot Ž. Kaniavienės, artimųjų netekties ir gedulo temos, dar aktualesnės senyvo amžiaus žmonių gyvenimuose.

„Taip jau yra, kad kuo žmogus ilgiau gyvena, tuo daugiau netekčių patiria – netenka savo sutuoktinio (-ės), giminaičių, draugų, kartais net vaikų. Tad bendraujant su senyvo amžiaus žmonėmis tikimybė kalbėtis netekties tema išauga, – pasakoja ji. – Artimo žmogaus netektis kartais būna tas lemiamas momentas, paskatinantis surinkti „Sidabrinės linijos“ telefono numerį ir ieškoti pagalbos pokalbyje. Sulaukiame skambučių, kai žmogus taip ir sako: „Nebegaliu pakelti vienatvės dėl vyro mirties“ arba „Neseniai palaidojau savo gyvenimo žmogų – nežinau, kaip toliau gyventi“.

Anot Ž. Kaniavienės, „iškalbėti“, „išpasakoti“ vidinį skausmą būtina kiekvienam, nesvarbu, kokio amžiaus žmogus išgyvena netektį.

„Pokalbis turi gydomosios galios – atidarome susikaupusių tamsių jausmų skrynią, sumažėja emocinė įtampa, prasideda gijimo procesas, pamažu vyksta vidinis susitaikymas su netektimi. Tad pagrindinė pagalba ir parama gedinčiam žmogui yra tiesiog klausyti ir leisti išsipasakoti, išreikšti palaikymą ir parodyti supratimą. Neskubėkime užkirsti kelio liūdesiui, pykčiui ir nevilčiai tokiais žodžiais kaip „viskas praeis“, „viskas bus gerai“. Gedinčiajam reikalinga atjauta ir empatija. Tai daug vertingiau už patarimus“, – kalba „Sidabrinės linijos“ psichologė.

Kviečia išsikalbėti

Suprasdami, kad mirusiųjų pagerbimo diena gedulą išgyvenantiems žmonėms gali tapti iššūkiu, ir suvokdami kaip svarbu laiku būti išgirstam, Kaune įsikūrę „Rekviem“ atsisveikinimo namai ir „Sidabrinė linija“ pristato iniciatyvą – skambinti ir pasikalbėti su „Sidabrinės linijos“ specialistais ir savanoriais kviečia visus, kas išgyvena netektį ir sielvartą.

„Viena didžiausių klaidų – manyti, kad netekus artimojo, su gedulu reikia dorotis pačiam. Sielvarto slėpti nereikia, priešingai – jį kaip tik reikėtų įprasminti ar išsakyti. Pavyzdžiui per Vėlines, užuot kentus tyloje, išsikalbėti su aplinkiniais, pasidalinti prisiminimais ar pažymėti dieną taip, kaip būtų patikę jūsų artimajam. Netekties sielvartą kur kas lengviau išgyventi tuomet, kai apie jį kalbame, taip ne tik normalizuojame savo būseną, bet ir patys mokomės priimti gedulą kaip natūralią patirtį“, – pataria atsisveikinimo namų ceremonijų planuotoja E. K. Gailė.

„Sidabrinė linija“ jau kurį laiką ieškojo būdų, kaip būti dar arčiau šalia senyvo amžiaus žmonių, kurie, patyrę netektį, išgyvena sunkias akimirkas ir kuriems reikia žinoti, kad visuomet atsiras kas nors, kas juos išklausys, padės tą emocinį skausmą nešti kartu.

„Netekčių ir mirties tema yra sunki, sudėtinga išreikšti žodžiais, o dažnu atveju mūsų kultūroje dar ir pridengta tabu nuostata. Netekties akimirką turime padaryti du didelius darbus: su žmogumi atsisveikinti fiziškai bei sau pripažinti, kad brangaus žmogaus jau nebėra ir niekuomet nebus šalia. Bendradarbiaudami su organizacija, kuri pasirūpina fiziniu išėjusiojo palydėjimu anapilin, mes, kviesdami išklausymo ir gydantiems pokalbiams, galime kartu pasiūlyti visavertę pagalbą žmonėms, išgyvenantiems sunkių netekties tarpsnį. Manome, jog tai leis būti ranka pasiekiamiems tų žmonių, kuriems palydėjimo akimirką norėsis pokalbio, konsultacijos ar švelnios tylos akimirkos kartu“, – sako „Sidabrinės linijos“ viena iš steigėjų bei skambučių centro vadovė Kristina Čiuželienė.

Šaltinis: LRytas.lt