„Sidabrinės linijos“ pašnekovų tyrimas atskleidė ne vieną paradoksą aa+

Gerokai išaugus pašnekovų skaičiui ir jų bendravimo intensyvumui, „Sidabrinė linija“ kovo-balandžio mėnesiais atliko jau antrąjį savo pašnekovų tyrimą. Juo siekė atskleisti vyresnio amžiaus žmonių subjektyviai vertinamą fizinę, socialinę ir emocinę gerovę, bendravimo „Sidabrinėje linijoje“ kuriamą poveikį pašnekovų savijautai, įvertinti pasitenkinimą teikiama paslauga ir „COVID-19“ pandemijos įtaką jų savijautai. Nors tipinis pašnekovo portretas išliko panašus kaip ir 2018 metais, vis dėlto, šis tyrimas atskleidė ne vieną paradoksą. 

„Sidabrinės linijos“ pašnekovų sociodemografinis portretas išlieka panašus kaip ir 2018 metais: tipinis pašnekovas − vyresnė nei 70 metų moteris, našlė, turinti aukštąjį išsilavinimą, gyvenanti viena, mieste, daugiabutyje.

„Sidabrinės linijos“ pašnekovų savijautos paradoksai

Tyrimas atskleidė kad „Sidabrinė linijos“ bendravimo paslauga pasiekia didžiausiais fiziniais ir psichologiniais sunkumais pasižyminčius vyresnio amžiaus žmones. „Sidabrinės linijos“ pašnekovai dvigubai dažniau patiria tokius nemalonius sveikatos sutrikimus, kaip pargriuvimai, svaigulys, išsekimas bei susiduria su didesniais sunkumais patenkinant kasdienius poreikius nei jų bendraamžiai. 

Pagal emocinės sveikatos rodiklius – vienišumą ir depresyvumą – „Sidabrinės linijos“ pašnekovai atsiduria gerokai blogesnėje padėtyje, lyginant su senjorais Lietuvoje ir kitose šalyse. Ypač didelis atotrūkis yra vertinant vienišumą: net 8 iš 10 „Sidabrinės linijos“ pašnekovų jaučiasi vieniši, tuo tarpu visoje Lietuvoje taip besijaučiančių yra tik 3 iš 10 vyresnio amžiaus žmonių. Vertinant atskirus vienišumą apibūdinančius teiginius, labiausiai „Sidabrinės linijos“ pašnekovams trūksta santykio kokybės („draugiško bendravimo“), šią stoką jaučia keturi iš penkių apklaustųjų. Kiek mažiau „Sidabrinės linijos“ pašnekovų jaučiasi izoliuoti ar atstumti.

„Vieniši žmonės dažnai pakliūva į uždarą ratą, kai menkstant socialiniams kontaktams prastėja socialiniai įgūdžiai, dėl to mažėja pasitikėjimas savimi, didėja patiriamas stresas, nerimas. Visa tai lemia, kad žmogus atsiriboja ir pradeda vengti net ir prieinamų socialinių kontaktų. Kitaip tariant, vienišumas tampa „chroniškas“. Tuo tarpu nuoširdus bendravimas, draugiškų ryšių sukūrimas, galimybė dalyvauti abipusiai prasmingame pokalbyje sugrąžina pasitikėjimą savimi, savigarbą ir tuo pačiu gali įtakoti geresnį savo gyvenimo kokybės suvokimą“, – sakė „Sidabrinės linijos“ psichologė Živilė Kaniavienė. 

Paradoksalu, bet nepaisant akivaizdžiai prastesnės savijautos, „Sidabrinės linijos“ pašnekovai savo sveikatą ir psichologinę gerovę vertina geriau nei vidutinis Lietuvos vyresnio amžiaus gyventojas. Subjektyviai sveikatą kaip „pakenčiamą“ ar „blogą“ įvertino 63 % „Sidabrinės linijos“ pašnekovų, tuo tarpu bendrai Lietuvoje taip atsakiusių buvo 69 %. Į „Sidabrinę liniją“ besikreipiantys senjorai pasižymi didesniu prisitaikymu prie fizinių sunkumų, jie ryžtasi ieškoti pagalbos, o bendravimo patirtis, naujų ryšių sukūrimas ir išlaikymas prisideda prie jų psichologinės gerovės stiprinimo.

Bendravimo poveikis 

Net 45 % „Sidabrinės linijos“ pašnekovų turi depresijos požymių, o kuo pašnekovas vienišesnis, tuo aukštesnis jo depresyvumas, prasčiau vertinama psichologinė gerovė. Taigi vienišumo mažinimas per bendravimą, artimų ryšių kūrimą prisideda prie emocinės sveikatos gerinimo. Šis tyrimas patvirtino bendravimo ir emocinės savijautos ryšį, blogiausiai besijaučiantys pašnekovai „Sidabrinėje linijoje“ bendrauja didžiausiu intensyvumu. Tai aiškiai rodo, kaip svarbu pastebėti, atpažinti emocinius sunkumus ir sudaryti sąlygas patenkinti bendravimo poreikį – jis yra gyvybiškai svarbus kiekvienam žmogui.

Bendravimas „Sidabrinėje linijoje“ labiausiai pagerino pašnekovų nuotaiką, jie susirado naujų draugų ir nebesijaučia tokie vieniši kaip anksčiau.

„Sidabrinė linija“ pasiekia žmones, susiduriančius su emocinės sveikatos problemomis ir gali jiems padėti per gyvybiškai svarbaus bendravimo poreikio tenkinimą. Daugybė tyrimų rodo, o šis mūsų tyrimas patvirtina, kad įvairūs fizinės ir psichologinės savijautos parametrai yra tarpusavyje susiję. Todėl atsiranda galimybė, kad veikiant vieną iš jų, galima įtakoti ir kitus. Draugyste pagrįstas bendravimas pirmiausia nukreiptas į vienišumo mažinimą, o mažinant vienišumą, galime pagerinti žmonių savijautą įvairiais aspektais. Kitaip tariant, galima santykinai mažomis sąnaudomis gerinti pašnekovų gyvenimo kokybę,“ – kalbėjo „Sidabrinės linijos“ vadovas Marius Čiuželis.

„COVID-19“ įtaka pašnekovų emocinei gerovei

Daugumai „Sidabrinės linijos“ pašnekovų koronaviruso pandemija tiesioginės įtakos emocinei sveikatai neturėjo, net 69 % jų galėjo iškart įvardinti savo lūkesčius ar pasidalinti planais ką veiks pandemijai pasibaigus – tai net 14 procentinių punktų daugiau nei vertinant visus vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojus (69 % vs 55 %). Sidabrinės linijos“ pašnekovai nepraleis progos gyvai susitikti su artimaisiais, draugais ar bendraminčiais, taip pat laisvai lankytis įvairiose viešose vietose: bažnyčiose, renginiuose, gydymo įstaigose, nuvažiuoti prie jūros ar į kitą kurortą. Silpnesnės sveikatos pašnekovai svajoja daugiau pabūti gamtoje, sode ar tiesiog išeiti į lauką, pasėdėti ant suoliuko, pamatyti pražydusį gėlių darželį, tikisi sulaukti sveikatos pagerėjimo, savo ar artimųjų gimtadienio.

2021 m. „Sidabrinės linijos“ pašnekovų tyrimo ataskaita