Šalutiniai gerumo poveikiai aa+

Bendravimas – vienas pamatinių kiekvieno žmogaus poreikių. Gyvenimo saulėlydis, deja, dažnai yra lydimas artimo žmogaus ir socialinių ryšių praradimo, išgyvenamų vienatvės ir atskyrimo nuo „normalaus gyvenimo“ jausmų, įvairių sveikatos sutrikimų. Artimųjų ratas taip susitraukia, kad vyresnio amžiaus žmonės nebeturi nei kam paskambinti, nei su kuo pasikalbėti. 

„Sidabrinė linija“ draugystės pokalbiui sujungia jauną ir seną, savanorį ir senolį, miestietį ir kaimietį, mokslininką ir žemdirbį. Juk bendrauti – kaip ir kvėpuoti – mums visiems norisi kasdien. Savanoriu gali būti bet kokios profesijos ir išsilavinimo žmogus, gyvenantis ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyje. Svarbiausia – atjauta vyresnio amžiaus žmonėms ir nuoširdus noras kartu kurti draugišką senatvei Lietuvą.

8-ą gyvenimo dešimtį skaičiuojanti Kristina Čiulkevičienė iš Kėdainių savanoryste susidomėjo prieš kelerius metus. Pokalbiai su bendraminčiais jai – tai dar vienas malonus ir turiningas laisvalaikio praleidimo būdas. Paprašėme Kristinos pasidalinti mintimis ką jai pačiai duoda savanorystė ir pokalbiai „Sidabrinėje linijoje“.

Mintys apie savanorystę aplankydavo jau senokai, – prisimena mūsų savanorė Kristina. – Tačiau kasdienybė mane buvo kaip reikiant įsukusi: anksčiau aktyvi profesinė veikla, o vėliau teko slaugyti ir išlydėti artimuosius...

Sunkiam gyvenimo periodui pasibaigus, Kristina pajuto, jog būtent dabar laikas įgyvendinti senus planus ir kreipėsi į „Sidabrinę liniją“.

Kreipiausi nedrąsiai, nes jaučiausi „tuščia“, vis svarsčiau, ar turiu ką duoti kitam, – prisimena ji. – O vos pradėjusi, apstulbau, kiek gaunu iš šių pokalbių!

Gerumas, rūpestis kitu ir atjauta daro mus laimingesnius ir sveikesnius – sena banali tiesa, kurią tyrinėti ėmęsis chemijos mokslų daktaras David R. Hamilton pagrindė moksliniais faktais ir pavadino juos šalutiniais gerumo poveikiais.

Ne tik kai darome gera, bet ir kai turime gerų ketinimų, mus užlieja šiluma ir ramybė. Tai stresinių būsenų priešingybė, kuomet vietoje streso hormonų – kortizolio ir adrenalino – išsiskiria oksitocinas.

Oksitocinas, dar vadinamas emocinio ryšio hormonu, palankiai veikia mūsų širdį ir reguliuoja kraujagyslių tonusą, slopina uždegiminius procesus ir lėtina senėjimą, – vardijami pašaliniai gerumo poveikiai.

Atrodė, kad gaunu daugiau nei duodu, gyju po netekčių, – savanorystės pradžią prisimena Kristina. – Jausmas toks, kad draugystės skambutis kaskart mane – vienišę – pripildo šilumos, energijos ir leidžia pajusti, kad visus mus sieja žmogiškas ryšys.

Savo pašnekovės Kristina nėra mačiusi, detaliai neišmano jos gyvenimo istorijos, tačiau susitikusios pokalbyje moterys junta abipusę bendrystę ir jų pokalbiuose laikas tarsi sustoja.

Skambučiui niekuomet nesiruošiu, nesudarinėju „budinčių temų“ ar aktualijų sąrašo. Tiesiog nuoširdžiai atsiveriu pokalbiui ir šis teka sava vaga. Kalbame apie viską, išskyrus politiką. Kartais drauge paašarojame, tačiau niekuomet nenusibėdavojame, neapsikrauname našta. Padedu ragelį ir jaučiuosi pakiliai – lyg valandą būčiau praplepėjusi su pasiilgta drauge.

Gerumas emociškai suartina, kuria bendrystę, o tai didina saugumo jausmą. Be to, gerumas yra užkrečiamas, t. y. jis įkvepia ir motyvuoja imtis veiksmų, kad gerumo grandinėlė nenutrūktų, – įsitikinęs dr. Hamilton.

Aš vis sakau, kad „Sidabrinės linijos“ statistika yra netiksli, – šypsosi Kristina, – savanorių skaičius yra dvigubai didesnis! Pokalbyje vyksta mainai, kiekvienas senolis yra ir savanoris, gerumo nešėjas.