Telefoniniam draugui kretingališkė praskaidrina senatvės dienas aa+

Kretingališkė bibliotekininkė Birutė Grybauskienė, šiemet pradėjusi savanoriauti „Sidabrinėje linijoje“, patenkinta pasirinkta nauja veikla. Čia svarbiausia – atjauta vyresnio amžiaus žmonėms ir nuoširdus noras kartu kurti draugišką senatvei Lietuvą. „Norėjau bend­rauti su pagyvenusiaisiais, nes savo aplinkoje pastebiu vienišų senjorų ir suprantu šį jausmą“, – kalbėjo ji.

Tapo „Sidabrinės linijos“ savanore

Nuo balandžio mėnesio kiekvieną šeštadienio vakarą B. Grybauskienė pusantros valandos praleidžia su senjoru – telefoniniu draugu. Draugystė telefonu ir bendravimas su bendraminčiu jai teikia gerų emocijų.
B. Grybauskienė dažnai kviečia skaitytojus į bibliotekos renginius.

„Pastebėjau, kad dauguma vyresnių žmonių nori bend­rystės. Kartu pabūti mums labai smagu – išgirstu daug įdomių, naudingų dalykų. Šiltas pašnekesys sujungia žmones“, – dėstė bibliotekininkė, nusprendusi tapti „Sidabrinės linijos“, emocinės pagalbos linijos Lietuvoje, savanore.

Ji prisipažino, kad „užsikabino“ nuo „senjorų.lt“. Internete rado „Sidabrinės linijos“ kontaktus, užpildė anketą, kur reikėjo parašyti apie savo pomėgius, atskleisti, su kuo norėtų bendrauti. „Savanoriškos veiklos koordinatorė surengė naujokams savanoriams nuotolinius kursus. Pasirašėme sutartį, kurioje įsipareigojome bendrauti su žmonėmis, norinčiais šios bendrystės, ne trumpiau nei metus, – atskleidė B. Grybauskienė.  

Iš karto tapau rėmėja – kas mėnesį skiriu tam tikrą pinigų sumą, nes „Sidabrinei linijai“ reikia paramos.

Neseniai Kretingalėje, „Kukudros“ kavinėje, buvo surengta deivei Mildai skirta šventė, kurioje dalyvavo „Sidabrinės linijos“ atstovė. Verslininkė Daiva Gudžiūnienė tą vakarą gautas lėšas paskyrė emocinės pagalbos linijos paramai. Nauja veikla mane įkvepia – planuoju ir aš surengti akciją paremti „Sidabrinę liniją“. Savanoriauti čia gali visi, sulaukę pilnametystės, neabejingi vyresnio amžiaus žmonių bendravimo poreikiui, ieškantys savirealizacijos galimybių, norintys pasidalinti savo žiniomis, patirtimi.

Nuvylė abejingumas

Norintiems bendrauti „Sidabrinėje linijoje“ pagyvenusiems, vienišiems žmonėms telefoniniai draugai parenkami pagal interesus, patirtis, išgyvenimus ir norus.

B. Grybauskienės telefoninis draugas – 90-metis senjoras iš kito Lietuvos pakraščio.

„Mes labai laukiame šių pokalbių ir nepastebime, kaip prabėga skirtas laikas, – atskleidė kretingališkė savanorė. – Mano pašnekovas – plačių interesų senjoras, turėjęs gyvenime daug įdomios veiklos, iki šiol vairuojantis automobilį. Tačiau kaime jaučiasi vienišas – trūksta bendrystės. Daug vertingų dalykų iš jo sužinojau, išgirdau patarimų. Mane sužavėjo jo supratingumas, empatija, atlaidumas.“

Birutė prisipažino esanti iš tų žmonių, kurie skuba padėti – nuraminti, paguosti, paglostyti, o dabar gali tik kalbėtis telefonu, todėl pasitaiko nusivylimo. „Kartą sužinojau, kad mano telefoninis draugas turi sveikatos bėdų, bet šeimos gydytoja laikinai nedirbo, niekas jos nepavadavo ir sunegalavusiam žmogui nepadėjo. Pradėjau ieškoti telefonu, kas galėtų padėti mano pašnekovui, net į seniūniją kitame Lietuvos gale paskambinau, su socialine darbuotoja tariausi dėl pagalbos, tačiau niekas jo nei aplankė, nei paskambino – kaip į sieną atsimušiau į abejingumą, – neslėpė nusivylimo savanorė. – Buvo sunku, galvojau, ką daryti, kaip įveikti abejingumą, bet pasikalbėjusi su „Sidabrinės linijos“ koordinatore supratau, kad nesu įgaliota šio žmogaus atstovė ir turiu susitaikyti su tokia situacija.“

Daugiau skaitykite gargzdai.lt