Ką gyvenimas išskyrė, „Sidabrinė linija“ tesujungia aa+

Tai istorija apie draugystę, besitęsiančią ilgus dešimtmečius. Ir naujus atradimus, virtusius ilgais telefoniniais pašnekesiais.

Mūsų pirmajam herojui Jonui – beveik 90. Nelabai tie metai ir jaučiasi – dar visai neseniai, prieš karantiną, jis lankydavosi šokių vakaruose pagyvenusiems, o įvairius kitus renginius mielai lanko ir dabar. 

Jaukioje gyvenvietėje ant Nemuno kranto įsikūręs Jonas yra dirbęs ir su automobiliais, ir mokykloje ūkvedžiu, jaunystėje net sielius plukdė. Aktyvus visuomenininkas, saviveiklos kolektyvų narys užaugino ir du vaikus, kuriais didžiuojasi ir kurių rūpesčio bei dėmesingumo, sako, jam pakanka su kaupu.

Anksti likęs našliu, kitos šeimos taip ir nebesukūrė, tačiau jam buvo lemta patirti nuostabią draugystę. Kaimynystėje gyveno antroji mūsų herojė – Jono bendraamžė Milda. Pažįstama nuo jaunystės, panašiu metu kaip ir Jonas likusi našle. Kol buvo gyvi abiejų sutuoktiniai, draugavo šeimomis, o po netekčių tapo atrama vienas kitam. Kaip Jonas sako – ar suges kas, ar elektra dings, Milda visada žinojo, kad jis šalia ir pagelbės. Abu mėgėjai vaikščioti, įveikdavo miškų takais ir po keliolika kilometrų, šnekėdamiesi apie vaikus, knygas, kartu aplankytus koncertus ar spektaklius. Po tokių pasivaikščiojimų ir sveikata geresnė, ir miegas ramesnis.

Tačiau Mildos sveikata po truputį prastėjo. Savarankiškai gyventi jai tapo sunku, ir praėjusį rudenį teko persikelti pas vaikus. Pas mylinčius ir rūpestingus vaikus, į gražų, bet visiškai svetimą miestą.

Jonas tuomet išgyveno tarsi antrą gedulą – brangios draugės išvykimas buvo smūgis, prireikė laiko susivokti, kaip gyventi toliau.

Nepamena, kuris pirmas paskambino. Tačiau kassavaitiniai pokalbiai padėjo atgauti pusiausvyrą abiem. Jonas valandomis klausytųsi Mildos perpasakojamų knygų, kurias ji ir toliau kremta vieną po kitos. Mildos nuotaiką praskaidrina paprasti Jono pasakojimai iš kasdienio jų jaunų dienų miesto gyvenimo – visgi išvykimas iš savų namų ją stipriai nuliūdino.

Radę būdą tęsti savo ypatingą draugystę džiaugėsi abu. Gal tik pokalbiai buvo ne tokie ilgi, kaip norėtųsi. Ir štai kartą „Sidabrinės linijos“ skelbimas Jonui pakišo mintį – paskambinęs nurodytu numeriu pasiteiravo, ar būtų galimybė bendrauti su jau turimu draugu. Pats suprato, kad gali atrodyti keistai – juk „Sidabrinė linija“ bendravimą kuria vienišiems žmonėms, o jis pašnekovą jau turi. Tačiau po kelių pokalbių ir konsultacijų Milda taip pat užsiregistravo „Sidabrinėje linijoje“, ir nuo šiol su Jonu galės bendrauti ir reguliariai, ir nemokamai.

Pirmas pokalbis jau ir įvyko. Su nuotykiais, nes Milda pamiršo sutartą laiką, tačiau iš to, kaip patys sako, buvo daugiau juoko, negu strioko. Galės prisiminti tai per kitus savo pokalbius, „Sidabrinėje linijoje“ sujungsiančius juos gerų žmonių dovanojamais skambučiais.

Nesustokim!

„Sidabrinės linijos“ vykdomas pilietinės galios auginimo, skatinant socialinį aktyvumą ir savanorystę projektas yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo 2014-2021 metų Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo Lietuvoje lėšomis, programos dalis.