Eglė Vaitkevičienė: „Visada galima atrasti laiko kitam žmogui“ aa+

Savanorystė – labai sudėtingas, varginantis, net sekinantis užsiėmimas, kuriam reikia daug laiko ir pasišventimo.

Patikėjot? Neabejojame, kad ne. Sutikti galime tik dėl vieno – savanorystei tikrai reikia pasišventimo. Dar – meilės. Atjautos. Noro. Laiko? Ne, laiko nereikia, juk nesakome, kad gyvenimui reikia ar net trūksta laiko. Sakome, kad jį tiesiog gyvename.

„Sidabrinės linijos“ savanoriai savo pavyzdžiu paneigia bet kokius išankstinius stereotipus ar išgalvotus mitus apie savanorystę: štai 18-kos vaikų mama, verslo savininkė, labdaros ir paramos fondo įkūrėja Eglė Vaitkevičienė randa laiko ir savanorystei ne tik fiziškai globodama vienišus senolius, bet tuo laiku dalindamasi ir su „Sidabrinės linijos“ pašnekovais.

Savanorystė „Sidabrinėje linijoje“, pasak Eglės, yra pati geriausia savanorystės forma tiems, kurie yra labai užsiėmę – niekur važiuoti nereikia, užtenka su žmogumi tiesiog pasikalbėti telefonu. Kartą per savaitę pabendrauti valandą ar pusantros su žmogumi tikrai nėra sunku, o džiaugsmo jam suteiki labai daug.

„Koks nenusakomas jausmas žinoti, kad senjoras laukia tavo skambučio, kad po mūsų pokalbio jam tampa ant širdies lengviau. Laiko tam tikrai gali atrasti kiekvienas“, – įsitikinusi Eglė. „Be to, manau, tai geras pavyzdys ir vaikams. Pagrindinė žinutė jiems – visada galima atrasti laiko kitam žmogui. Tikiuosi, ateityje maniškiai irgi norės padėti kitiems, taps natūralu daryti gerus darbus nieko nesitikint atgal.“

Su džiaugsmu dalinamės Jūratės Bratikienės iš savaitraščio „SAVAITĖ“ pokalbiu su Egle Vaitkevičiene. Įkvėpimo, peno mintis. Ir gerumo. Dar daugiau gerumo. 

Jūratė Bratikienė kalbina Eglę Vaitkevičienę (SAVAITĖ)